Mano "Garažas"

Teises gavau pernai, birželio 1d, tačiau pirmą auto įsigyjau šiek tiek anksčiau (2012-04-21). Tai buvo mazda 323f su 1.6 SOHC varikliu ir 66kW, gimusi 1991 metais. Kadangi tai buvo pirmasis mano automobilis - susimoviau. Iš išorės atrodė ledinė, tačiau dugnas buvo visas perpuvęs ir pasibaigusi TA, tad po dviejų mėnesių ją pardaviau. Tačiau būtent šios mašinytės deka, Regitroje praktikos egzaminą išlaikiau nepadaręs nė vienos klaidos, o pirmą kartą gyvenime prie vairo sėdau tik vairavimo mokykloje.
Buvusios efkės nuotrauka:

Po efkės sekė naujas pirkinys: Ford Mondeo Mk2 V6 su šlanginėmis dujomis. Šį kartą perkant automobilį buvau atsargesnis. Apsižiūrėjau kelis variantus įvairių automobilių Kaune, bet iš ~20 autogido puslapių su kaina iki 2500lt atsirinkau tik 5 variantus, iš jų gyvai apžiūrėjus patiko tik šis. Kruopščiai apžiūrėjau dugną, pravažiavau - viskas puiku, dujos nešaudo, ant benzo nelabai gerai veikia, bet važiuot galima, po neilgo apsvarstymo kitą dieną grįžau pas tą patį pardavėją ir nusipirkau šį automobilį. Pirmas dienas viskas atrodė tiesiog nuostabu, talpus, greitas, komfortiškas automobilis. Savaite po pirkimo buvo dviračių žygis į Latviją, į vidų pavyko sugrūst 3 dviračius ir 3 krepšių komplektus + 3 žmonės. Taip jau nutiko, kad ieškant susitikimo vietos Šiauliuose, padariau avariją išvažiuojant iš serviso stovėjimo aikštelės, skilo galinis buferis, sudūžo žibintas. Po 11 dienų grįžęs iš Latvijos, nusipirkau kitą žibintą, buferio taip ir netvarkiau. Maždaug po savaitės pradėjo bildėt visa važiuoklė (kaip paaiškino pažįstamas, dirbantis auto turguje, pardavėjai dažnai bildančias važiuokles "patvarko" su plaktukais, visi bildesiai dingsta kokiems 200km), tad manau čia buvo būtent šis atvejis.
Vieną gražią dieną, būnant 60km nuo namų, nudvėsė akumas po to, kai 15min pasiklausiau muzikos su užgesintu varikliu. Teko skambint draugui, kad padėtų timptelt, ačiū dievui viskas gerai baigėsi - vos timptelėjus užsikūrė, ir vėl akumas lyg naujas. Po kiek laiko istorija pradėjo kartotis jau net nesiklausant muzikos.
Spalio 12 dieną atšvenčiau savo antrą gimtadienį - važiuojant autostrada nemažu greičiu ir lenkiant fūrą, sprogo priekinė padanga, auto staigiai pradėjo nešt į šoną, šiaip ne taip suvaldžiau, praleidau furą ir po truputį stabdydamas varikliu sustojau kelkraštėje. Pasekmės - suvarytas ratlankis, sulankstytas sparnas, išrautas posparnis, nutraukti ABS laidai, nuskeltas buferio gabalas, sulaužyta variklio dugno apsauga. Atėjus šalčiams paaiškėjo, kad vairuotojo sėdynė nesišildo, tik keleivio. Po kiek laiko pradėjo šaudyt dujos, sudaužė dėžę, skilo išmetimo kolektorius... Rimtai svarsčiau tvarkymo variantą, bet vis nebuvo tam lėšų, o ir remontas automobilių su V6 varikliu gerokai brangesnis, nei su 4 cilindrų varikliais... Važiuoklė ~800lt, akumas ~250, žvakės su laidais ~300, EGR, LEV keitimas  dar neaišku kiek, išmetimo kolikas, oro srauto matuoklė būtų dar kokie 200lt, Sparnas su buferiu - retos spalvos, Lietuvoje nuo Liepos galo mačiau tik 4 skelbimus autogide, kur tokios spalvos mondes dalimis pardavinėjo, tai tektų pirkt netinkamos spalvos ir dažyt, kas taip pat nepigiai atsistotų... Norint geros traukos reikėtų ir tiesioginių dujų... Žodžiu atsirado mintis parduot automobilį. Taip jau gavosi, kad pažįstamas sudaužė savo mitsubishi galant, ir už prieinamą kainą jį pardavinėjo, po ilgų apmastymų nusprendžiau, kad imsiu.
Na, o štai taip atrodė Mondė ją nupirkus:

O taip atrodė po buferio keitimo:

Na, ir pagaliau nusipirkau Mitsubishi Galant VIII, su šiek tiek daužtu priekiu, tačiau geros būklės su neseniai keista sankaba, sutvarkyta važiuokle, naujomis žvakėmis, žvaklaidžiais, akumu... Važinėju gan neseniai su ja, tad kol kas negaliu labai daug pasakyt. Su savo 2l variklių ir 100kW net ant dujų traukia geriau, nei mondė ėjo ant benzo. Kuro sąnaudos taipogi pradžiugino - 13,5l dujų/100km, vidurkis paimtas iš 53l dujų, 3-4 val stovėta su užkurtu varikliu, kadangi pirmieji pasivažinėjimai - ramiai važinėt neišeina, tad sąnaudos mano manymu tikrai geros (Mondė ramiai važiuojant rydavo ~16l dujų žiemą, o spaudžiant ir virš 20l galėjo pasiimt). Važiuoklė kiek kietesnė, nei buvo ant mondės, ir tas taipogi džiūgina, nes posūkiuose mašina gerokai stabilesnė, bet tuo pačiu ir nėra per kieta, kad ant nelygumų dantis išsimuščiau. Įdėti geltoni Xenon žibintai, su kuriais naktį ant šlapio asfalto matomumas tikrai kur kas geresnis, nei su paprastomis lemputėmis. Pedalai labai minkšti, o vairas lengvas. Labai paprastai ir greitai reguliuojasi sėdynė, bagažinėje stebėtinai daug vietos, žodžiu kol kas vien tik pliusai, vienintelis dalykas, kurio pasigendu - priekinis šildomas stiklas, bet kai tiek pliusų, tai ir pasigramdyt ryte ne bėda. 

Tai, kas skiriasi nuo originalo:

*Sport Edition slenksčiai

*VR-4 konsolės apdaila

*Facelift buferis

*Xenon žibintai

*Tamsinti langai

*Pioneer kolonėlės

*Skaidrūs priekiniai posūkių žibintai

*Tamsinti posūkių žibintai sparnuose

*Geltoni priešrūkiniai (good China sh*t :D )

Na, ir žinoma, kaip gi be nuotraukų ;)

Seniau jis atrodė šitaip:

Po avarijos vaizdas pasikeitė:

Pas save jį parsitempiau tokios būklės: (pramuštas aušinimo ir kondicionieriaus radiatoriai, sudaužytas d.p. žibintas, sulankstytas televizorius(priekinė panelė), nebrangiai paimiau kitą radiatorių, bet į vietą jis netilpo, pradėjau atitampinėt priekį daugiabučio kiemo sąlygomis. Per dvi dienas darbai buvo padaryti ir jau galėjau važiuot)

Vaizdas šiomis dienomis: (Tik dabar vasariniai ratlankiai uždėti, matomi pačioje pirmiausioje nuotraukoje)

Atlikti darbai:

*Nupirktas ir sutvarkytas radiatorius

*Atitampytas priekis kiemo sąlygomis

*Įdėta magnetola, juk su muzika smagiau ;)

Planai ateičiai:

*Atšilus orams susitvarkyt buferį, arba pasikeist (dabar jau belieka tik nudažyt)

*Atšilus orams ir ištirpus sniegui iki galo atitiesint priekį, kad sueitų tarpeliai (turbūt vasarą varysiu pas meistrus)

*Susitvarkyti dujas, nes dabar trukčioja iki 2k RPM

*Susitvarkyt ABS (visiškai neveikia, lemputė užglušinta)

*Išsitiesint ir galbūt persidažyt vasarinius R-17 ratus

P.S. Pirmą kartą gyvenime dirbau prie auto remonto (neskaitant tepalų ir st. kaladėlių keitimo), tad labai nelazdavokit dėl darbų kokybės. Buferis, kol nesutvarkysiu, kabo ant "zatiaškių", dėl to ir tarpai didoki gaunasi, normaliai prisukus manau mažesni bus.

Teisių gavimas...

Senokai ką nors čia berašiau, tad nusprendžiau pristatyti savo turėtus automobilius, juk blog'as prasidėjo nuo vairavimo pamokų aprašymo, tad reikia ir pratęsti šią temą.

Vairavimo mokykla buvo užbaigta iš antro karto.
Po kelių vairavimo pamokų "ant durniaus" nuėjau laikyt teorijos egzaminą, iš pradžių atsisėdau prie mokyklinio kompiuterio pasibandymui, iš penkių bandymų mažiausias rezultatas buvo 83%, didžiausias - 96%. Po tokios sėkmės nusprendžiau pabandyt išsilaikyt teoriją. Atsisėdęs prie administratorės kompiuterio pamačiau, kad klausimai skiriasi nuo tų, kurie yra mokomuosiuose kompiuteriuose. Pusės klausimų net nesupratau, nes jie buvo labai klaidinantys, tad ir rezultatas buvo atitinkamas - 66% ir neišlaikytas egzaminas.

Antrasis teorijos egzaminas buvo jau po paskutinės vairavimo pamokos, kai turėjau laikyt mokyklinį vairavimo egzaminą. Po važiavimų vis dar nieko nesimokiau, bet sėkmingai išlaikiau mokyklinį egzaminą, jeigu nebučiau taisęs klaidų, būtų teisingai atsakyti 27/30 klausimų, bet kadangi pasirodė, kad kai kuriuos atsakiau neteisingai, išlaikiau ant ribos - 24/30 klausimų.

Kitą dieną sekė praktikos egzaminas. Viskas prasidėjo nuo to, kad nuvažiavome į aikštelę, ir ten instruktorius įjungė registratorių ir pradėjome važiuot. Sekėsi tiesiog puikiai, tačiau važiuojant nuo pramonės pr. žiedo taikos prospektu link kovo 11-osios g. perėjoje pamačiau stovinčią senelę, man iki perėjos buvo virš 300m, per tą laiką ji net nebandė eit per perėją, tiesiog stovėjo, pasirėmusi į dviratį. Pravažiavau pro ją ir... Egzaminas neišlaikytas! Kritinė klaida, nes turėjau sustot ir įsitikint, kad ji per perėją neeis, ir tik tada tęsti savo važiavimą.

Maždaug nuo taško A pamačiau tą senelę, o perėja randasi taške B: http://goo.gl/maps/V9gSu

Egzamino perlaikymas sekė po savaitės, šį kartą atidžiau stebėjau pėsčiuosius, padariau porą nekritinių klaidų, ir atsiimiau mokyklos baigimo pažymėjimą. Jeigu neklystu, iš  žiedo išsukdamas neparodžiau posūkio ir rodos per ilgai užsibuvau antroje juostoje, kai pirmoji buvo tuščia.

Gegužės 22-ai dienai užsiregistravau į regitrą laikyt teorijos egzamino. Nuėjau ten su nusiteikimu "jeigu neišlaikysiu - pradėsiu mokytis", iki tos dienos nė karto nebuvau atsivertęs teorijos knygelės. Po atėjimo į regitrą pajaučiau "deja vu" jausma, nes situacija pasikartojo: atsakinėjau į klausimus, aptikau trys klaidas, kaip po to išaiškėjo - į visus trys klausimus atsakęs buvau teisingai, bet neteisingai ištaisiau, taigi, mano rezultatas 24/30 klausimų atsakyta teisingai, atsiimiau teorijos išlaikymo pažymą ir laimingas išvažiavau namo.

Vos tik grįžęs nuėjau registruotis praktiniam vairavimo egzaminui. Kaip ne keista - eilių nebuvo, ir jau ketvirtadienį, gegužės 24 dieną nuėjau laikyt praktikos egzaminą. Sedėjau koridoriuje, kalbėjau telefonu, ir staiga išgirstu, kad mane kviečia. Prieinu prie egzaminatoriaus (maždaug 50 metų amžiaus vyras, truputi paplikęs, stambaus kūno sudėjimo, 170cm ūgio), o tas piktai sako: Jau ketvirtą kartą tavę kviečiu, kodėl iškart neatejai? Nu galvoju viskas, su šitu egzaminatoriumi tikrai neišlaikysiu egzamino.
Jis man duoda raktus, pamatau VW ženklą, ir kažkaip iškart lengvai atsidusau, ačiū Dievui ne Hyundai. Priejome prie VW Golf VI, susireguliavau sedynę, veidrodžius, davė truputį laiko apsiprast, priprast prie sąnkabos. Ir štai jau važiuojame aikštelėje, važiavau su mintim "geriau neišlaikysiu aikštelėje, perlaikymas pigiau kainuos".

Įvažiavimas į "garažą" buvo 45 laipsnių kampu, įvažiavau, jaučiu, kad blogai. Pasitaisiau, bet vėl užtikrintumo nėra, bet užtraukiu rankinį, įjungiu laisvą pavarą ir laukiu, kol leis važiuot toliau. Egzaminatorius atsidaro durelęs, pasižiūri ir nustebęs sako "Gerai, važiuojam toliau" O toliau buvo įsibegėjimas iki STOP linijos. Šioje figūroje problemų jokių nebuvo, nors vairavimo pamokų metu čia pastoviai užgęsdavau, nes visur kitur riedėjau vien ant sąnkabos. Toliau sekė T formos sąnkryža, ten vėl egzaminatorius atsidarė durelęs ir vėl nustebęs sako "važiuok toliau". Išvažiavau iš figuros ir pradėjo drebėt kojos, galvojau, kad neišlaikiau. Sustojom,  sako: "O dabar pasiruošk važiavimui mieste". Susireguliavau veidrodžius ir pajudėjome į miestą.

Maršrutas buvo labai paprastas, iš Regitros išsukume į Raudondvario plentą, pasijutau, lyg važiuodamas su GPS, nes egzaminatorius pastoviai diktavo veiksmus iš anksto: "Už 500m pasukite į kairę; Už 200m pasukite į kairę; Pasukite į kairę". Žodžiu sumaišyt buvo sunku, sėkmingai apvažiavau visą maršrutą, tik kažkurioje vietoje blogai išgirdau nurodymus ir vietoje to, kad pasukt į dešinę, pagrindiniu keliu pasukau kairėn, bet dėl to gavau tik nepiktą pastabą, egzaminatorius akivaizdžiai jau buvo pamiršęs visus pradžios pykčius. Ir štai ilga tiesioji iki "Regitros"

Atvažiavome į Regitrą, jau norėjau stot viešame parkinge, bet egzaminatorius liepė sukt ten, iš kur ir pasiimėm automobilį, sakau jam, kad čia draudžiamas eismas, jis nusišypsojo ir pasakė "su įmonės auto galima". Kažkodėl pagalvojau, kad vistik neišlaikiau egzamino, ir todėl dar vienas pažeidimas jau nieko nepakeis. Įsukau, jis kažką pradėjo rašytis ant lapo, atrodė, kad praėjo valanda, kol jis viską surašė, o iš tikrųjų nepraėjo nė minutės.

Baigęs rašyt jis kreipėsi į manę: "Vairavote visai neblogai, bet turiu porą pastabų...", aš persigandęs iškart klausiu: "Tikiuosi ne kritinės?", jis nusijuokė ir sako: "Tai tik pastabos, o ne klaidos". Tada jau lengviau atsidūsau ir išklausiau jo pastabas: "Per anksti jungiate pavaras, prie 50km/val reikia važiuoti su ketvirta pavara, o ne su penkta, tai nėra sveika varikliui", antroji pastaba buvo tokia: "Sukant į kairę, sukate į kairią juostą, o tik po to rikiuojatės dešinėn, juk tai nėra patogu, bet iš esmės taisyklės to nedraudžia. Šiaip, jeigu visi taip vairuotų, būtų labai gerai".

Vat taip ir išsilaikiau teisęs nepadaręs nė vienos klaidos. Vos išėjęs iš Regitros paskambinau savo instruktoriui, susilaukiau sveikinimų, o birželio pirmą dieną jau turėjau teisęs rankose.

Štai tokia mano teisių laikymo istorija.

P.S. Nors iš savo klasės pradėjau teises laikytis gal koks penktas, tačiau tarp klasiokų buvau pirmas, gavęs teisęs :)