Smagus renginys gavosi, tiek trasa, tiek oro sąlygos buvo geros (dar tą priešpriešinį vėją į nugarą nukreipus...) :)
Viskas prasidėjo nuo to, kad praeitos savaitės viduryje užėjau į velomanų forumą ir pamačiau, kad artėjantį savaitgalį bus plento 24 val maratonas, kažkodėl per daug nedvėjodamas nusprendžiau registruotis. Registracijos anketoje reikėjo nurodyti planuojamą atstumą, įvertinęs tiek savo, tiek dviračio galimybęs užsibriežiau tikslą - 3 ratus, ir kaip paaiškėjo - neapsirikau.
Šeštadienį apie 13 val atvažiavau į Lukšius, kur labiausiai bijojau pasiklyst ir nerast kultūros rūmų, bet vos pamatęs didelį baltą pastatą pastebėjau ir greta esančius automobilius su dviračiais ant stogų, tad abejonių neliko - tikslas pasiektas, galima išsikraut daiktus. Tuo metu lauke buvo tik Gytis, Giedre ir Virgio šeima, visi kiti, kaip paskui supratau, buvo viduje pastato. Po truputį išsikraudinėju daiktus, kalbames, dalyvių vis daugėja, iki starto lieka visai nedaug laiko... Organizatoriai visus kviečia bendrai nuotraukai, nusifotografuojame, įsijungiu endomondo ir štai paskelbiamas startas...
Iš pradžių važiavome mažą ratuką, važiavau gale kartu su Jolanta, kuri aprodė vietoves, vizualiai supažintino su Virgio giminėmis, trumpai papasakojo kodėl būtent Lukšiai, o ne kitas miestas ir pan... Net nepastebėjau, kaip jau grįžome į pagrindinį Lukšių kelią, kur nusukome link Kriūkų, pasirodo jau pravažiavome 5km. Važiuojant užsikalbėjau su Egidijumi, kuris kaip paaiškėjo, tik lydi mumis iki artimiausio posūkio į Kauną, važiuot planuoja kartu su Arūnu, o jis jau nudūmė į priekį, tad buvo pasiūlymas pavažiuot šiek tiek greičiau... Ir štai, vietoje 24-25km/val greitis padidėja iki kokių 32km/val, sėdžiu ant rato, tempas kaip ir tinkamas, už maždaug 10km prisivejame Romeną ir Saule, nusprendžiu važiuot su jais... Tempas ir vėl grįžo maždaug prie 25km/val greičio, ir tai mane pilnai tenkino, bet likus 2km iki Kriūkų prasidūriau priekinę padangą, teko stot tvarkytis... Kol keičiausi kamerą, mumis pasivijo Jolanta su Simona, prie jų prisijungė ir Saulė, o mes su Romenu dviese baiginėjom tvarkyt ratą ir pradėjome jas vytis...
Stebino Romeno fizinis pasiruošimas, jeigu pernai mynėme panašiai, tai šiemet vos vos laikiausi ant rato, o ir greitis vietomis buvo apie 45-50km/val tiesiojoje, o nuo Kriūkų kalno važiavome apie 60... Kaip ne keista, labai draugiškai kalno apačioje pasitiko mūmis greičio kalnelis, net nesijautė, kad tai būtų kokia kliūtis greičiui, tik nedidelė bangelė. Išvažiavome iki plento link Pavilkijo, bet moterų priekyje vis nematyt, greitis vis dar nemažas, po kelių kilometrų pamatome jas, bet jau nebeturiu jėgų sedėt ant rato ir greitis nukrenta iki 28-29km/val, po kelių minučių prisivejame jas ir draugiškai penkiese važiuojame link Lekėčių, prieš kuriuos mūmis pasitiko dar ir smagus kalniukas, bei Arūnas su fotoaparatu.
Iš karto už įkalnės mumis pasitiko gan stiprus priešpriešinis vėjas, tempas dar labiau nukrito, bet važiuojame toliau. Lekėčiuose šiek tiek atsipūtėm prie parduotuvės, ir nuvažiavome toliau... Pasirodo prieš tai dar pūtė pusiau šoninis vėjas, o vat link Lukšių jau tikrai buvo priešpriešinis... Grupę veda tai Romenas, tai Jolanta (jei dėl Romeno dar galima paaiškint, kad daug treniruojasi, daug kur dalyvauja - iš ten ir jėgos, tai iš kur turi Jolanta tiek jėgų, taip ir lieka paslaptimi), vienu momentu ir man teko šiek tiek pakovot su vėju, bet sekėsi sunkiai... Likus maždaug 15km iki Lukšių atsirado daugiau jėgu, kai priekyje mynė Jolanta, antas aš, trečia - Simona, o iš galo garsus koliojimasis, kuris ir suteikė ne tik šypseną, bet ir daug jėgų :D Nors tempas gale ir nukrito, bet su mažuoju ratu nuo starto, pagal endomondo gavosi 2:55, bet deja, GPS signalas nebuvo pagautas, todėl užsifiksavo tik laikas :( Taigi, 67,5km su dvejais sustojimais ir 20km atkarpą prieš vėją, manau visai neblogas laikas (dviratis - ~1990 metų gamybos hibridas su 26" ratais) :)
Pailsėjome, pavalgėme, paplepėjome, ir penkiese pajudėjome į antrą ratą, šį kartą vietoje Jolantos ir Simonos, prie mūsų prisijungė Leonas su Draugu. Šį kartą nesidrąskydami ramiai važiavome, daug kalbėjome, oras atvėso, tad nereikėjo daug vandens, žodžiu pats tas ramiam prasimynimui. Vėjo kryptis vis keitaliojosi, tad nepasakyčiau, jog mint buvo lengva, nes vėjas galėjo keistis iš šoninio teigiamo į šoninį neigiamą ir atgal kelis kartus per minutę, nors važiavome toje pačioje tiesiojoje. Įkalnė link Lekėčių jau atrodė lengvesnė, prie parduotuvės sustojom trumpesniam laikui, o važiuojant link Lukšių galų gale ir vėjas aprimo, tad nesunkiai palaikėme 25km/val tempą, bet Romenas su Leono draugu pabėgo į priekį, o mudu su Saule per daug neskūbėdami artėjome prie finišo. Apie 21:30 finišavome ir pats nusprendžiau gerai išsimiegot, vietoje to, kad daug mint.
Per vakariene virtuvėje/poilsio kambaryje buvo gan gausus būrys dviratininkų, kurie planavo važiuot ir naktį, galiausiai visiems praskaidrino nuotaikas borato liemenė, dėl kurios sunkiai sekėsi gerti arbatą. Beabejo, labai didelis AČIŪ Jolantai už makaronus vakarienei, kurių stebuklingu būdu daug kam užteko, nors pasak jos, vyrė tik vieną maišelį. Po vakarienės vis dvejojau kur miegot, ar ant kilimėlio rūmuose, ar automobilyje... Jau lyg ir nusprendžiau, nusinešiau viską į kultūros rūmus, bet nuėjau dar šiek tiek pasisedėt automobilyje ir pasiklausyt muzikos, pradėjo imti miegas, tad ir vėl grįžau į rūmus susirinkt daiktus :D Tik susiruošęs miegot pastebėjau, kokioje nepatogioje vietoje aš prisiparkavau: iš šono švietė lempa, nuo kurios buvo labai daug šviesos, teko persistatyt automobilį, kad galima būtų ramiai miegot... Naktį atsibūdau kelis kartus, nes buvo tai vėsu, tai nepatogu, bet ryte jaučiausi pilnai pailsėjęs, tad skaitau, kad išsimiegojau.
Ryte nusprendžiau, kad neverta siekti olimpinių aukštumų ir užteks dar vieno rato iki distancijos pabaigos (bet mintyse dar buvo pora mažų ratukų), ramiai papusryčiavę nusprendėme startuot dviese su Saule 10 valandą, kiti buvo išmynę anksčiau ir tikėjosi prasukti du ratus.
Deja, dėl neaiškių aplinkybių startavome tik apie 11 val ryto. Vos užsėdęs ant dviračio supratau, kad ne taip jau gerai ir pailsėjau, balnelis atrodė labai nedraugiškas, bet gan greitai pavyko prisipratint. Vėjas taipogi neįtin draugiškas buvo, beveik visą kelią iki Kriūkų kovojome su juo ir tikėjomes, kad nuo Lekėčių bus vėjas į nugarą, kur ir atsigriebsim už sunkią pradžią. Pravažiavę apie 15km trumpam sustojome užvalgyt ir numynėme tolyn. Vos pavalgius, mumis aplenkė Saulius, dar po kiek laiko tolumoje matėme besivejanti mūmis dviratininką, bet kaip ne keista, dar apie 7km jis mūsų niekaip negalėjo prisivyt. Kriūkuose pamatėme, kad tai buvo Gytis, su kuriuo drauge ir mynėme tolyn link finišo, trįse mint buvo ne tik smagiau, bet ir lengviau tiek morališkai, tiek fiziškai. Labiausiai važiavimas palengvėjo važiuojant Nemuno pakrante, kai Gytis užsiminė, kad žino, kur yra šalto šaltinio vandens, beveik nenuklystant nuo trasos.
Įkalnė prieš Lekėčius buvo neįprastai sunki, bet iš lėto pavyko ją įveikt ir... Vėl atsisukome prieš vėją! :( Po truputį privažiavome prie šaltinio, vanduo tikrai buvo skanus, gaivinantis, pasipildėme gertuvęs ir sužinoję, kad likome paskūtiniai trasoje, išvažiavome tolyn... Pagal laiką kaip ir turėjome spėt iki finišo, tai kovojome su vėju ir toliau. Kiekvienas kilometrinis stulpelis suteikė vis daugiau optimizmo, o galvoje buvo mintys, kad tik neprasidurtų padanga, ar dar kas nenutiktų, nes ratą turėjome pabaigt iki 14:00. Paskūtinius 15km vedė beveik vien Gytis, bet kurio kažin, ar spėtume laiku. Finišavome 13:45.
Labai norėčiau padėkoti organizatorių šeimynai - Virgiui, Jolantai, Justinai, Pauliui už šį nuostabų renginį, taipogi visiems, su kuo teko mint kartu, kad neleido pasiduot esant motyvacijos stokai (vistik 310km per 17 val į Jurmalą motyvavo kur kas labiau, nei ratų sukiojimas be kažkokio aiškaus tikslo), Giedrei, ir visiems kitiems, kas liko palaikymo komandoje, kieno dėka taipogi buvo lengviau atsigaut, ir beabejo, geroms oro sąlygoms, kad neteko maudytis trasoje, o tik po finišo - tvenkinuke :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą